Neįgyvendintas Vilnius

Pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas knygoje pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet netapo realybe.

Nuo Jono Basanavičiaus namų Lukiškių aikštėje iki komunistų tvirtovės, nuo Vilniaus marių iki svogūno formos nacionalinės galerijos: tik popieriuje likę projektai šiandien pasakoja apie savo autorių ambicijas, politines ir socialines laiko peripetijas bei pokyčiams visad jautrų miesto audinį.

Ši knyga sukelia palengvėjimo atodūsį – kad pristatomi projektai nebuvo įgyvendinti. Ir dar kartą patvirtina seną išmintį, jog niekada nereikia taisyti to, kas nėra sulūžę. Juolab kad Vilniaus – vieno gražiausių Centrinės Europos miestų – unikalumas ir savitumas fermentavosi šimtmečiais, veikiamas daugybės gelminių kultūrinių faktorių. Tegul ši knyga tampa išblaivinančia pamoka dabarties ir ateities architektams – kad prie šio miesto natūralaus grožio verčiau nekišti nagų savo intervencijomis jei nesi labai subtilus ir nuolankiai, iš esmės permanęs jo istorijos, traumų, neišmanai miestietiško gyvenimo būdo, giluminės tradicijos ir ritualų. Dar vienas Vilniaus DNR dėmuo, aiškiai išryškėjęs šioje knygoje – kad sostinė yra labai nepakanti politiniams ir ideologiniams paminklams: jie čia ilgam neužsilaiko. Tegul tai tampa paskata kultūriškai subręsti ir užbaigti pastarųjų dešimtmečių paminklų (dažniausiai nepavykusių ir abejotinos estetinės vertės) statymo vajų.

– rašytoja, menotyrininkė dr. Kristina Sabaliauskaitė

Kiek žinomų, primirštų ar nežinomų faktų. Kiek asmeninių dramų, kiek dramatizmo pačiam miestui dėl to, kad kažkas neįgyvendinta, ir džiaugsmas, kad ne viskas įgyvendinta. Romantiška kelionė po gražų, gyvybingą miestą, atlaikiusį politikų ir architektų terorą.

– architektas Leonardas Vaitys

Ši knyga bus įdomi tiek tiems, kas domisi Vilniaus miestu, tiek gilinantiems žinias meno, architektūros politikoje, tiek tiems, kam rūpi mažiau žinomi mūsų istorijos epizodai.

– Audrius Ožalas, 15min.lt

Nuostabi ekskursija po miestą, koks jis galėjo būti. Apie kai kuriuos miesto veidą turėjusius keisti projektus galima sakyti, kad, deja, jie buvo neįgyvendinti, o apie kai kuriuos, laimei, jog jie nebuvo įgyvendinti. O kai kurios užmačios tiesiog paskatina skaniai pasijuokti.

– publicistas Donatas Puslys

Vis dėlto yra dovana mokėti papasakoti istoriją. Maniau, gailėsiu savęs ir vilniečių, ir Vilniaus, kiek jis bus praradęs geros architektūros, koks būtų galėjęs būti. O juokiausi.

– kalbininkė Loreta Vaicekauskienė

APIE AUTORES

Marija Drėmaitė – architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė. Tyrinėja XX a. architektūrą, miestų modernizaciją, industrializaciją ir kultūrą. Marija Drėmaitė yra leidyklos LAPAS leidžiamų knygų ir architektūros gidų bendraautorė bei serijos „Architekstai“ viena iš redaktorių. Daugiau apie autorę.

Menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė yra Vilniaus muziejaus direktorė, kuruoja šiuolaikinio meno projektus, vadovavo Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijai. Jos vadovaujamas projektas „Saulė ir jūra“ 2019 m. Venecijos meno bienalėje Lietuvai pirmąkart atnešė prestižinį „Auksinį liūtą“. 2020 m. Rasai Antanavičiūtė buvo paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.