Knygauk.lt TOP fantastinės ir fantasy knygos

Atraskite geriausias fantastikos ir fantasy knygas apie keliones laike ir erdvėje, alternatyvias realybes, ateivius, suskaitmenintą žmonijos ateitį ir dar daugiau.

Nr. 1 Andrus Kivirähk "Jaujininkas"

Viena daugiausia dėmesio sulaukiančių knygyno naujienų - neseniai Lietuvoje besilankiusio Andrus Kivirähk "Jaujininkas". Rašytojo kūryba apdovanota daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais, o "Jaujininko" motyvais sukurtais filmas "Lapkritis". 

"Jaujininkas" - juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji taip pat ne be trūkumų: aitvaras tėra įkyrus, nuo šeimininko priklausomas padaras, o klastingą ar ilgadantę šmėklą žmogus pajėgus įveikti išmone bei gudrumu. O kokia istorija be meilės, juolab jei ši be atsako? Apie tai gal reikėtų paklausti paties jaujininko.

Nr. 2 Andrus Kivirähk "Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą"

Dar 2020 m. lietuviškai pasirodęs estų rašytojo romanas "Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą" pelnė skaitytojų simpatijas ir šiemet tiražas buvo kartojamas.

Romanas nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų papročių, keisto maisto ir tikybos. Juos mėgdžiodami miškiniai išsikėlė į kaimus, ėmė lenkti nugarą, vokiškai giedoti bažnyčios chore ir išsižadėjo savo kilmės. Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis.

Gavęs ne vieną fantastinės literatūros premiją ir išverstas į daugelį Europos kalbų, romanas Estijoje tapo toks populiarus, kad jo pagrindu buvo sukurtas stalo žaidimas.

Nr. 3 Frank Herbert "Kopa"

F. Herberto mokslinės fantastikos romanas "Kopa", išleistas dar 1965 m., gavęs Hugo ir Nebula apdovanojimus, yra viena garsiausių, įtakingiausių ir perkamiausių mokslinės fantastikos knygų. Istorija jau ne kartą ekranizuota, o kitąmet laukiama antrosios naujos ekranizacijos dalies.

Romano temos dabar dar aktualesnės nei tada, kai išėjo pirmas knygos leidimas: žmogaus evoliucija, genetinės manipuliacijos, karai dėl gamtos išteklių, ekologija. Kada tikslas pateisina priemones ir ką galima pasiekti žiaurumu?

Melanžas – vertingiausias ir rečiausias prieskonis Visatoje. Pailgina žmogaus gyvenimą, be jo nebūtų ir kelionių į kosmosą. Melanžas išgaunamas rūsčiajame Arakyje, arba Kopoje, kur plyti vien dykuma. Kas valdo Arakį, tas kontroliuoja ne tik prieskonio gavybą, bet ir Visatą.

Arakio planetos valdymą, Imperatoriaus sprendimu, Atreidų šeima perima iš Harkonenų, tačiau šie surengia perversmą ir nužudo hercogą Letą Atreidą. Jo mylimoji ledi Džesika su jųdviejų sūnumi Polu pabėga į dykumą. Bėglius priglaudžia fremenai – Arakio čiabuviai. Norėdamas susigrąžinti valdžią Arakyje Polas turi įgyti fremenų pasitikėjimą ir su saujele karių stoti prieš nesuskaičiuojamus priešo pulkus.

Kitos dalys: "Kopa. Mesijas", "Kopos vaikai"

Nr. 4 Maria Turtschaninoff "Maresi. Raudonojo vienuolyno kronikos"

Maria Turtschaninoff - suomių autorė, gavusi ne vieną jaunimo literatūros apdovanojimą. "Maresi. Raudonojo vienuolyno kronikos" - pirmoji jos knyga. 

Į Raudonąjį vienuolyną Maresi atvyksta trylikos, per bado žiemą. Apie šią paslaptingą vietą tebuvo girdėjusi legendose. Pasaulyje, kuriame mergaitėms draudžiama mokytis, keliauti ir turėti savo nuomonę, sala, kurioje laisvai gyvena vien moterys, skamba neįtikėtinai. Bet atsidūrusi čia, Maresi įsitikina, kad legendos nemelavo. Ji saugi.

Tačiau vieną dieną į vienuolyną laivu atplaukia Jaja, susivėlusiais šviesiais plaukais, purvu apkepusiais drabužiais ir randų išvagota nugara. Į šią salą mergina pabėgo nuo siaubingo pavojaus ir protu nesuvokiamo žiaurumo. Jają nuskriaudę vyrai viską atiduos, kad tik ją surastų.

Raudonojo vienuolyno moterys ir merginos privalo pasitelkti savo galias ir senovės seserų žinias, kad nugalėtų užpuolikus, trokštančius nušluoti vienuolyną nuo žemės paviršiaus. O Maresi teks stoti akistaton su savo baisiausiomis, juodžiausiomis baimėmis. 

Antroji dalis: "Naondelis. Raudonojo vienuolyno kronikos"

Nr. 5 Kurt Vonnegut "Katės lopšys"

„Katės lopšys“, pirmą kartą išleistas 1963 m., laikomas Karibų krizės, kai pasaulis ir vėl buvo pakibęs virš branduolinio karo prarajos, alegorija. Knygos personažai labai realistiški, daugelis jų turi atitikmenis. Pavyzdžiui, mokslininko Felikso Hionikerio prototipas yra Irvingas Langmuiras, svajojęs sukurti dirbtinį sniegą. 

Rašytojas Jona nusprendžia sukurti knygą apie vieną iš atominės bombos išradėjų – Feliksą Hionikerį. Sekdamas jo pėdsakais, autorius atsiduria mažytėje Karibų jūros saloje San Lorense. Čia klesti tironija, o žmonės išpažįsta džiunglėse besislapstančio pranašo Bokonono religiją, kuri grįsta fomomis – „netiesomis, darančiomis žmones drąsius, kilnius, sveikus ir laimingus“. Atvykėlis Jona per atsitiktinumą tampa šios šalies prezidentu ir, negana to, užmezga romaną su buvusio diktatoriaus dukra Mona. Jis patiria daug nuotykių, kol susiduria su apokaliptiniu ginklu – visa aplinkui stingdančiu ledu.

Kūrinys Kurtui Vonnegutui (1922–2007) nepelnė jokios premijos, tačiau Čikagos universitetas, kuriame rašytojas studijavo, už knygoje perteiktas idėjas suteikė jam antropologijos magistro laipsnį.

Kitos autoriaus knygos: "Skerdykla Nr. 5", "Čempionų pusryčiai"